Atminties vandenų sala

Mama, mano rūpesčio žydintis sode!

Obels žiedais nubalę tavo plaukai,

Nebekvepia mieliniais pyragais namai...

Jau niekas ir nieko juose nelaukia,

Netiesia švariai išvelėtom staltiesėm

Stalų ir nesodina palangėj jurginų aukštų...

Mama mama,

Kaip sala atminties vandenuos nutolusi mano vaikystė,

Kur buvai man svarbiausias pasauly žmogus...