Mirksnis

Jau šviečias, jau šviečias pro medžių šakas

Mieguisti,nerangūs pirmi spinduliai,

Viduj, lyg nutrūkęs, užlūžta kažkas

Ir lieka apsunkusio kūno gelmėj.

Ir spoksai be kvapo į amžiną lemtį –

Nekintantį dėsnį pasaulio baugaus,

Netrokšti nei gimti, nei mirti, nei senti –

Vien tik balansuoti ant mirksnio svaigaus.