Medžiai ir žmonės

Seniausi parko medžiai stovi

Nuolankūs, orūs, susikaupę

Ir kantriai laiko sniego svorį,

Ir su visais Kalėdų laukia.

Nesujudės anei šakelė –

Ramumas neišpasakytas!

Kol nešdamas taikos varpelį

Išauš šventų Kalėdų rytas.

Net oras pilnas paklusnumo

Ir susitaikymo malonės,

Neliko skiriančio atstumo,

Nes parke – vien laimingi žmonės.