Žvakės liepsnoj

Tarp dabarties ir nebūties rusena žvakė,

Plazdena, mainos, auga – ji gyva.

Akimirkos pilnatvėj žiburiuoja akys,

Pražysta susitaikymo spalva.

Sustingsta mintys, kraujas tingiai teka,

Ramumas laša, sunkias į tave,

Suklūsti, lyg kažko sunkaus netekęs.

Gal nerimo, glūdėjusio dugne?

Liepsna, soti kaip kraujo plazma,

Maitina, pildo mūsų širdis,

Gerumo, atlaidumo vėlė šnabžda –

Ša, patylėkim, tegu girdis...