Namai

Aš įeinu vidun, užrakinu duris,

Pasiglemžia mane saulėtas kambarys.

Nusispiriu batus ir pėdos liečia

Šilkinį kilimą, o kėdės kviečia,

Sodina prie vaišingo balto stalo

Rankas padėti, atsilošti – tegu daro

Svetingą savo darbą meilės dvasios –

Geresnio poilsio kitur nerasi

Kaip namuose, tarp sienų keturių, kurios

Įrėmins, apkabins, paguos, užstos

Nuo svetimos akies ir pikto žodžio

Ir grožį labo ryto vėl parodys...

Ryt vėlei užrakinsiu – jau iš gatvės! –

Duris į pageidaujamą vienatvę,

Kad vakare pareičiau, kaip į uostą

Laivai pareina – tolumos pabosta.