Bus pavasaris

Keturių vėjų kryželėj

Stovi mano namas.

Žiemą jo palanges laižo

Deginantis šaltis,

Pavasarį jį, jaukų lizdą,

Supa vijokliai,

Vasarą langus klebena

Žydinti liepa.

 

O rudenį… O rudenį gūsiais

Sūkuriuoja  nudraskyti  šilkiniai

Lapai, kurie niekam nereikalingi,

Gal tik man vienai.

Bet šiandien! Šiandien atlėkusi

Geltonpilvė zylė šnibžtelėjo

Svarbią žinią – vėl bus pavasaris!

Bus pavasaris mano namuos

Ir supsis žalia vijoklių vygė!