Veisiejų peizažas

Beržynėliai abipus kelio -
Net širdį spaudžia, kaip gražu.
Kapinaitės rymo kalnely
Ir aukštas lizdas gandrų.

Kuklumu mane užkerėjo
Tas peizažas ir žemės kvapas,
Kur protėviai mūru stovėjo,
Kur broleliai dalgius plaka.

Neišeisiu jau, nepaliksiu
Gimto lizdo ir žemės brangios.
Debesėliu virš lauko plauksiu,
Kai gegutė amželį kukuos.