Liūtis

Taip artėja liūtis:

Iš pradžių tiktai šakos

Susiglaudžia, lyg kuždas, lyg šnekas,

Kol pavirsta į gūdų ir baugų ošimą.

Taip artėja liūtis:

Ir pasipila svorio

Nenulaikančios sklidinos kekės

Vandenų, iš pratrūkusio juodo dangaus

Vaisingiausiųjų įsčių ima

Nesulaikomai ristis Valdovo vežimas,

Plakt smarkiau ir garsiau, ir baisiau

Nenuilstantys Dzeuso galingieji kūjai,

Kol pasipila žaizdro kerštingi liežuviai,

O gamta lyg jaunamartė naiviai apdujus,
Paklusni lyg kantrioji Dievo karvytė

Nesipriešina niekam...

Pradeda lyti...