Bėgte į amžiną gegužį

Apsčiai vainikų, dėmesio ir žodžių...

Gyvam gyvenime ne taip puošnu –

Jėgų galiūno reikia pasirodyt

Nemirusiam, kai būti nėr jėgų.

Diena, sunkesnė ir už karsto dangtį,

Nyki procesija veidų, veiksmų,

O privalai dantis sukandęs nešti lemtį

Kaip luošio kuprą ant silpnų pečių.

Po atsargumo skėčiais susigūžę

Prasilenkiam bėgte, paskubomis,

Tikėdamies, jog amžinas gegužis

Už horizonto žydi gėlėmis.