Per žingsnį nuo išdidumo

Per dieną pasakau penkis žodžius:

“How much” ir “Do you have?”

Nelaukiu nieko – laimės neatsiųs

Nei iš tėvynės, nei iš JAV.

Renkuos tylėjimo režimą,

Kenčiu ir kankinuosi, kol

Atrieda dardantis vežimas

Rutinos, įpročių, bet anaiptol

Ne triumfo – jo, deja, neduota

Patirti rūme vienišumo.

Švaistaisi  išdidumo šluota,

O iš tikrųjų – perdėto kuklumo,

Kuris išrankų žmogų daro

Tik pasipūtėliu akyse

Kitų, kur dar nesusidūrę

Su alinančia savikritika.