Budnikas ir išmanusis

Sustojo budnikas. Tiesiog sustojo.

Ir skambint, ir tiksėt išvis nustojo.

Kaip žadinsiu dabar save ryte?

Kas padiktuos: „Kelt! Marš! Bėgte!”?

Turėjau tėvą, motiną – aš tolei

Buvau duktė su seseria ir broliu,

O žadintuvas tik dėl vaizdo –

Šeima atsakė net už vaistą.

Ar pasitryniau, ar tikrai išgėriau,

Ar man pakanka pareigų ir gėrio,

Ar atsikėliau, ar pavalgiau,

Ar sugrįžau laiku iš draugių…

Tas senas žadintuvas – dėl tikrumo,

Kad viskas tęsias taip, kaip amžius buvo.

Reikės dairytis skaitmeninio

Ir pratintis prie laiko – to žieminio,

Kai nesvarbu, ar temsta, ar tik aušta,

Jei pajėgi laikyti rankoj šaukštą –

Planuok sekundes, minutes, 

Skubėk, suspėk ir greit nuspręsk.

Paaugai kiek – būk multifunkcionalus,

Nežiovauki, pranok kitus, nes realu,

Kad išmanusis laikrodis, o ne lėlė

Tave į skaitmeninį žmogų pakylės.