Darbštuolio credo

Mašinos tartum ledo lytys

Iš priemiesčio į miestą plaukia.

Nerūpi į kitus dairytis –

Mūs rankų rimtas darbas laukia.

Sakytum robotai mieguisti –

Žinių, kavos, ir nieko kito!

Mums tik į miestą nusiirti

Projekto tęsti, kur palikom

Iš vakaro, kai išvažiavom

Namo drabužių pasikeisti, –

Autopilotu viską darom,

Užtat labai greiti nuteisti

Kitokį žmogų, kur nežino,

Kas yr skubėjimas bedvasis, –

Jį drąsiai tinginiu vadinam,

Nes darbštų pykdo pastarasis.

Visi, pabrėžiu, iki vieno

Turėtų keltis pro patamsį,

Išbudinti save ne pienu –

Juoda kava, girdėjai tamsta?!

Kava, rakteliai, telefonas,

Ir marš, kareivi, pro duris,

Nes maža ką – jei dingtų noras,

Kas tobulai bepadarys?