Bus pavasaris
Keturių vėjų kryželėj
Stovi mano namas.
Žiemą jo palanges laižo
Deginantis šaltis,
Pavasarį jį, jaukų lizdą,
Supa vijokliai,
Vasarą langus klebena
Žydinti liepa.
O rudenį… O rudenį gūsiais
Sūkuriuoja šilkiniai
nudraskyti
Lapai, kurie niekam
nereikalingi,
Gal tik man vienai.
Bet šiandien! Šiandien
atlėkusi
Geltonpilvė zylė šnibžtelėjo
Svarbią žinią – vėl bus pavasaris!
Bus pavasaris mano namuos
Ir supsis žalia vijoklių vygė!