Interjeras

  

Ten grindys švariai išmazgotos

Ir patalas aukštas paklotas –

Net gurgžda paklodės iš balto standumo.

Pora margų kaip gyvatė takų

Iš sukarpytų senų skudurų, – 

Močiutės kietai suaustų. Kad neprapultų.

Ir staltiesė su rugiagėlėm,

Ir gvazdikėliais, ir razetėlėm –

Kraitinė, dukros ilgai siuvinėta.

Nebalinto lino nunertos,

Muziejaus podėlio vertos

Užuolaidos prie nelygiai tinkuotų sienų.

Puošdama jų tinklą ant rėmo,

Mama savo godas sudėjo – 

Auksu liepsnoja pilnagrūdės varpos.

Ilgo pasienio beveik nematyti –

Pelargonijų kekės teplyti

Per senelio meistrautą medinį suolą.

Tuzinai jų molinių puodelių

Rado į kambarį  kelią

Ir drąsiai skleidžia priplėkusį kvapą.

Didžiulėj kerėpliškoj krosnyj, –

Net nežiūrėjęs užuosi, –

Smagiai spragsi tėvo sustorotos malkos.

Bus storų ir šiltų, ir saldžių

Lyg iškedentos pagalvės purių

Mielinių sekmadienio pyragų šeimynai.