Kai lis...

Kai lis, aš miegosiu, skaitysiu

Ir būsiu ir tingi, ir lėta.

Nekeiksnosiu ir nesakysiu,

Kad apniukus diena nebe ta.

Gersiu kavą ir dargi šypsosiuos

Be dingsties ir be pareigos,

Žvakę deginsiu ir svajosiu

Be kaltumo ir be progos.

Ir neskambinsiu, neklausinėsiu,

Ko šiandien ne darbe, kur esi,

Patylėsiu, nesistebėsiu,

Kad ir tu savo kiaute lindi.

Knygų stirta prie mano lovos

Tirps, mažės ir į galvą sulįs

Rimtos mintys ir taurios idėjos

Apie tai, kas svarbiausia suvis: 

Mūsų vienas  natūralus pirminis

Nuo gimimo iki paskutinės

Duotas skaičius dienų nesidalija

Nei iš lyginio, nei iš nelyginio.

Arba imk, arba prarasi

Visą turtą iškart, be antros

Pataisyti, kas nepatinka,

Nei tikros, nei sukurtos progos.