Akimirka, kuri negrįžta / A moment that doesn't come back
Nasturtos, tulpės, gladiolės ir medetkos,
Ir naktinukių naktį saldžiai kvepiantys
žiedai...
Ant stalo apvalaus mamos takelis megztas,
Į siūlų kamuolį kryžmai įdurti virbalai –
Nors retkarčiais prisisapnuokite, namai...
Ir tėvas – kad trobon įėjęs atsisėstų,
Tegu ir slegiamas privalomos naštos,
O aš, kasdieninius rykus sudėsčius,
Tikėčiau, jog likimas visgi pakartos, –
Akimirką, kuri negrįžta, dovanos...
********************************************************************************
And at night it's
sweet-smelling blossoms ...
On the round table –
the moms knitted runner,
Crossbars embedded knitting
needles –
Though it's occasional,
home ...
And my father – he
should go to sit down,
Even despondent from
the burden,
And I, on a daily roar,
I hope that the fate
will be repeated, –
For a moment that does
not return ...