Vidury/Halfway

Esu per vidurį atstumo tarp dviejų taškų:

Iš kur einu ir ką turiu pasiekti.

Atgal žiūrėdama tiek daug regiu ženklų

Ir, gaila, nė menkiausio, prieky.

Pasiųstų kas signalą arba tylią

Užuominą, kad atpažinčiau, kai išmuš

Lemtinga valanda atversti bylą,

Sklaidyti buvusių dienų lapus –

Tuščių, beprasmių ir labai darbingų,

Kada maniausi perpratusi pagaliau

Gyvybės ir mirties ribas slaptingas,

Ir mokiausi paklusti nuolankiau.

Su metais vis sunkėja kraičio lagaminas,

Prigrūstas patirties iš išminties,

Tik nežinia kodėl stiprus troškimas imas

Atsikratyti daug ko vardan ateities.

Ir vėl iš naujo mokytis ir klysti,

Ir nutylėtus, užmirštus atrasti,

Ir nuosavas klaidas taisyti,

Taip, kad nerasčiau, skaudulius užkasti.

*********************************************************************

I'm in the middle of a distance

Where do I go and what I have to do.

In past, I see so many signs,

Unfortunately, any in my future.

If someone sent a hint or signal

To recognize a fateful hour

Decisive opening the case

Evaluate donated days –

Straw, pointless, also busy

When I for good realized

The limits of the present

And learned to obey humble.

Dowry box is getting worse

Because experience and wisdom,

And only one desire persecutes –

To rid of ballast for the future.

To re-learn and go wrong again,

And to discover hidden and forgotten,

And fix my own mistakes,

And hide my pains so that I can’t to find it.