Ką šitą naktį mano mylima sesuo

Ką šitą naktį mano vieniša sesuo?

Kokias godas godoja ir ko bijo?

Esu benamis perlytas nupiepęs šuo –

Išeit bijau, o vyti nieks nevijo...

Ir likti nekvietė – kitaip žinočiau,

Neprašė būti nei draugu, nei broliu...

Būnu, bevelyčiau – savim užkločiau,

Jei paprašytų, jei tik duotų žodį...

Tokios nakties tamsumo pavydėti

Galėtų ir plėšikai, ir bičiuliai,

O visgi veda tartum aklą tik į priekį

Naivi viltis, kurios anie neturi.

Ką šią minutę mano mylima sesuo?

Kieno godas godoja ir ko laukia?

Nereikia nieko, teplaukia vanduo

Kaip upė atminimų į palaukę

Tėvų gyvenimo ir mūsų ateities,

Ir ilgesio, nuausto iš mažyčių

Juostelių sukarpytos praeities,

Kur kaip močiutės pirkios langas švyti...