Vienmečiui

Čia kalba ne nusivylimas – patirtis.

Jei klaustumėt, ar ką gudraus išmokau

Per metų skaičių – trisdešimt penkis,

Pasisakyčiau, kad gyvent nemoku.

Dar nežinau, kaip elgtis ir kalbėti,

Kad nesužeisčiau savo draugo,

Nemoku būdama kalta tylėti,

Nesu tikra, ar tyla saugo...

Ir nededu daugiau tuščių karčių vilčių

Į vaiką, kad ir koks protingas, –

Užtenka jam kalvarijų ir paslapčių, –

Tenoriu vieno – būt laiminga

Su savo kelio bendražygiu vienmečiu,

O vaikas, nors jam irgi skauda,

Ne tavo investicija vilčių,

Jis Dievo ir pasaulio naudai.