Tik patylėti

Tik patylėti

„Jei ne pritarti, tai nors patylėti. Tą mes galime,“ – vertingas draugės Irenos patarimas.

Jeigu nepritari, tai nors neprieštarauk,

Tiktai protingai patylėk.

Nebūna niekam pagarbos per daug,

Burnodama nesi graži, tikėk.

Apgailestauki tyliai, kad laiku

Neįžiūrėjai trumpo proto.

Dabar, kaip sako, šaukštai po pietų,

Ir nemojuoki senu motto.

Nevalgyk patiekalo gausiai,

Tik paragauki dėl akių.

Kas tau atrodo bjauriai, baisiai,

Kitam nebūtinai koktu.

 

Uždengus stogą jau ne laikas

Paikai protauti apie orą –

Išmokt turėjo, kol dar vaikas,

Dabar, sutiki, ne į tvorą

Ir į mietą, kai žavi pati

Pražilusį mokina vyrą,

Kaip klasiškai atkimšti konfeti,

Laikyti šaukštą, pilstyt vyną...

Jeigu nepritari, tai patylėk.

Būk pusėj jo ir nestabdyk.

Valdykis, nors ir knieti, nesakyk,

Vaidint žinovę kitąsyk.

Nes kas gi kitas, jei ne tu

Esi paremti, palaikyti

Vaikiną, su kuriuo kartu

Atlaikėte netrumpą krytį

Nuo paauglių lig sutuoktinių,

Kur gula keliasi kartu.

Juk visa kita lygu nuliui,

Jei jis kvailys, protinga tu.

Išeina, tu tik tiek verta?

Tik šito mulkio, kur nemoka

Laikyt liežuvio už dantų

Ir valgo negrabiai, ir šoka?..

Ak, patylėki, mano miela.

Svarbiau, ką iš tikrųjų myli –

Ar su kuriuo esi kas dieną

Ar šaunų svetimą kaimyną?